- dievukas
- dievùkas sm. (2) dievo (dievulio) statulėlė: Vėliau išdrožėme rūpintojėlių, kenčiančių ir susimąsčiusių dievukų rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
dievukas — dievùkas dkt. Dróžti dievukùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
dieveklis — dievẽklis (plg. la. dieveklis) sm. (2); M dievukas, stabas: Panoro sužinoti, ką kalba tie pakelės griaudžiai išvertėję dievekliai rš. Valandų valandas tupi medžio viršūnėje kaip dieveklis ir kažin ką galvoja, kaklą įtraukęs tarpu sparnų Š … Dictionary of the Lithuanian Language
išdrožtinis — 1 išdrožtinis sm. M.Valanč drožtinis stabas, dievukas … Dictionary of the Lithuanian Language